Jūs esate

Žmogaus teisė apsipirkti. Na, ir uždirbti

Kiekvienais metais, prieš Kalėdas ar Velykas nuolat kyla diskusija, ar turėtų dirbti didieji prekybos centai per šventines (t.y. nedarbo) dienas. Ir nuolat minimi du argumentai:
  1. Būtų pažeidžiamos paprastų pirkėjų teisės, jeigu jie negalėtų nusipirkti maisto produktų (tarkim, gruodžio 25-ą ar 26-ą dieną).
  2. Tų parduotuvių darbuotojai gali daugiau užsidirbti (su potekste: "Leiskite žmonėms užsidirbti").
Man abu šie argumentai kelia juoką. Kodėl? Viskas labai paprasta:
  • Pusę metų gyvenau Austrijoje. Ten sekmadienį (ar šiaip nedarbo dieną) didieji prekybos centrai tikrai nedirba. Nors ką ten didieji - nedirba niekas (na, gal degalinės ir dirba?..). Bet, jeigu jau skaitote šį įrašą, vadinasi, jog likau gyvas ir sveikas.
  • Įdomu, kas per žmogus ruošiasi Kalėdoms ir eina nusipirkti, tarkim, duonos, gruodžio 25-ą dieną. Duona baigės? O gal pienas? Nejuokinkit. Tokioms šventėms visi ruošiasi iš anksto, tad ir numato, kiek ir kokių maisto produktų reikės. O jeigu jau atsitiko nelaimė ir baigėsi alkoholis... Kiek tokių bus? Pakentės iki darbo dienos.
  • Dėl to "užsidirbimo". Jeigu tų prekybos centrų savininkai mokėtų normalų atlyginimą, tada nereikėtų žmonėms leisti "užsidirbti".
Žymos: 

Komentarai

Matai, viskas teisinga, bet. Prekybcentriai gyvena iš to, kad mes, dažnai nebemokėdami švęsti, visus galimus laisvadienius norim praleisti užsukę į prekybos centrą naujos šmutkės. Ir ne tik maisto, deja. Per šventes, na, ne Kalėdų ar Velykų pirmą dieną, bet vis vien, parduotuvėms ohoho koks pelnas. Per Velykas po mišių, keista, ir pirkėjų būna. Tai ir naudojasi tuo. Jei visados nedirbtų tokiom dienom, žmonės įprastų apsipirkinėt kitu metu, bet ne dabar. Dabar ten - kultūros sostinės.

Matyt, aš išlepintas lietuviškų verslininkų engiančių savo darbuotojus. Bet man, kaip ir autoriui, viskas atrodo labai aišku.

Noriu nemirt, tai valgau kasdien. Neturiu laiko kontempliuoti apie tai kurios gi čia šventės artėja ir keliom dienom "į priekį" maisto nusipirkti, kaip ruošiantis stichinei nelaimei. Parduotuvių, ir maisto, ir kitokių, nemėgstu iš visos širdies ir apsipirkinėju tikrai ne kasdien (vėlgi bandau apgaut save, kad rečiau važiuodamas į parduotuvę sutaupau laiko), tačiau labai vertinu galimybę apsipirkti kada man patogu.

Gal mano požiūris pernelyg vartotojiškas, bet aš manau, kad parduotuvės ir turi veikti pirkėjų, ne ten dirbančiųjų patogumui. Prekybos centrų darbuotojai ne retai skundžiasi, bet prekybininkai darbuotojų stygium skundžiasi retai. Gal jų siūlomos sąlygos bent apytiksliai atitinka situaciją darbo rinkoje? Dirbti prekybcentryje nenorėčiau, tačiau jei tai būtų neišvengiama, bent tuo nesiskųsčiau, o ieškočiau man priimtinos išeities.

Ačiū, viso gero.

Komentuoti